žvangėti

žvangė́ti, žvánga (žvañga NdŽ, žvangi), -ė́jo intr. I, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, G123, M, L, ŠT72 1. skambėti, tarškėti: Ginklai, raktai, stiklai, geležys žvañga DŽ. Skambalai čia prikabinti žvánga, skamba, arkliai apvainikuoti Akm. Iš tolo girdu, ka parvažiuo[ja] – skamba i žvánga End. Žiemą važiuosi su skambalais, pasiriši i žvangė́s Jdr. Atvažiuos su kankalais, purmankoms – skambės, žvangė́s Lnk. Reikėjo grobti tus arklius, katrie žvangė́dami lėkė Tl. O Čičinskas su draugais grįžta žvangančiais žirgais Mair. Žvánga skamba visais kraštais, galva kelnojas Krš. Terškia, žvanga par ūlyčią mašinos, nėr ramybės Lel. Išeik ir paklausyk: tik žvañga žvañga (per Kalėdas važinėdavosi arkliais) Žl. Važiuojant par brukį tie luškurai baisiai žvánga Kl. Brikutės gražios, arklių žaržolai žvánga an kaklų arkliams Erž. Kaklininkai lenciūginiai – tie jau žvánga, barška Kl. Pustomas dalgis žvanga J. Medaliais nusisagstęs, žvánga žvánga visas (juok.) Krš. Pentinai tokie, kad eina, žvánga taip – dzingt dzingt Akm. O liepa mums tus kastuvų galus susikišti po pažaste, ka nežvangė́tum Lnk. Antdurs (pinigų ieškodami) jau kartais, sako, žvangė́s Kal. Kur tavie pijokuo piningas žvangė́s kišenė[je] – butelis suryna Rdn. Akminis mesi į tą skylę, ka liuob nulėkti akminys žvangė́dami Pln. Ratai kaustyti žvanga, kad važiuoji J. Davainių seniūno seklyčioje žvangėjo kirviai ir pjūklai, krito plačios skiedros S.Zob. Ka šaudys – langai žvangė́s Šts. Lango stiklas trūksta, krinta ir žvanga V.Myk-Put. Žirgeliai žvengia, šoblelės žvangi, kaip kerta mūs galveles A1884,258. Kardai žvangė́j[o], kulkos ūžė, jaunų daug pražuvo (d.) Auk. Skamba žvánga dalgelis lanko[je] JD361. Žiba žvanga aukso žiedai an baltų rankelių (d.) Kls. Turiu dureles girgždančias, svirnos raktelius žvangančius KlpD58. | Atverki krūtinę, tylybė naktinė in žvangantį plieną kaip krintantis lašas suduš B.Sruog. | Linai priėję žvánga, t. y. galvos jų J. Kad žvánga an lauko [linų galvelės], tad jau skubina raut, kad jos neišbirėtų Žml. Kekės žvanga, vėjeliui papūtus Vaižg. | Šaltis spirgina, net žvañga An. ║ apie varpus, muzikos instrumentus: Skamba ir žvanga, gaudžia varpai, liūdną ir skaudų leisdami gandą Mair. Ten mano gimtinė ir vaikystė brangi, kur varpai kas dieną po senovei žvanga J.Aist. Jei aš kalbėčia liežuviais žmonių ir angelų, o meilės neturėčia, tada būčia kaipo variu skambančiu arba cimbolu žvangančiu Bt1PvK13,1. Ar nori kanklių skambančių, o ar smuikelių žvángančių? JV775. ^ Žvánga žvangalas ant aukšto kalno: sidabro galva, kanapių uodega (varpas) Kv. 2. tarškėti: Kojos gelžiniais žvangėjo AA. Žvangėjo pentinais antrukart praeidamas dragūnų aficierius J.Sav. Lojo šuva, pašokinėdamas ir žvangėdamas retežiu rš.

žvángančiai adv., žvangančiaĩ: Žvangančiaĩ leka rūso lėktuvai Šts.

3. skambant, tarškant važiuoti: Žvangė́ti yra važiuoti su skambalais, varpeliais J. Po Kalėdų tai i žvánga piršliai Prnv. Nebžvánga į Palangą duoties i sprogti Krš. I lauksi prisidžiovinęs abrakų, sups nesups, a žvangė́si pri baltųjų meškų (į Sibirą) Rdn. 4. triukšmingai ką daryti: Vaikiukas nu mažo pula, žvánga, mergelė juo ramesnė Rdn. Žvánga, duodas – nelabi vaikai Krš. Anie paklydę, gyvatės, su savo tais broliais prisigėrę i žvánga po tą mišką Trk. 5. I, Varn gausti, aidėti nuo garsų (apie patalpą, mišką, lauką ir pan.): Pri kelio gyvenam, skamba žvánga – baisi vieta Rdn. Loja [šuo], net žvánga, kad niekas neitų in mašiną Kzt. Aš išvesčiau tanciun šokt, net seklyčia žvangėt[ų] LTR(Tvr). Kap prijojau in bažnyčią, bažnyčia žvangėjo (d.) Tvr. Jojau per laukelį, laukelis žvangėjo LMD(Tvr). Kai man’ vežė per girelę, girelė žvangėjo LTR(Švnč). 6. Šlvn prk. būti labai geram, puikiam: Ištepa riebuliais, puodai net žvañga (nauji, tik padaryti) Klt. | Prie ruso čia (Birštono kurorte) žvangantỹs pinigas ej[o] Brš. 7. žr. žvagėti 5: Jei arklio viduriai žvañga, tai [arklys] sveikas Km. Kaštanas nusiprunkštė, viduriai žvanga J.Paukš. \ žvangėti; atžvangėti; įžvangėti; išžvangėti; nužvangėti; pažvangėti; paržvangėti; pražvangėti; prižvangėti; sužvangėti; užžvangėti